Dumping a Boyfriend

Dear Baby: Welcome to Dumpsville. Population: YOU
-Homer Simpson -

You've become so incredibly unattractive during these last few minutes, that I don't want to invest any more time trying to have sex with you.
-cmdolando -

Sorry, I just never realized how ugly you are.
-Mad Anthony Wayne -

Get the hell away from me!! I'm so fricken sick of you!!
-Ashley-
Roses are red, Violets are blue. Garbage is dumped, now so are you.
-Malissa -
Excuse me, but I'm moving to Antarctica tomorrow to start work on important governmental research. See ya!
-Chinchilla -

Bob, I'd like you to meet Roy.... he's your new replacement.
-Wicked Wench of the West -
Look at my horoscope! "...a new love in your life..." Well, gotta follow my guiding star...
-Kogito -
Good-bye, and NO, we cannot still be friends!
-Stephen Britton -

Teprasideda Tikrieji Nuotykiai

Baigiau pakuotis. (Tilpau į vieną lagaminą! Išmokau.) Ryt laukia skrydis Palanda - Kopenhaga - Paryžius.
Bandau klausydama depresovų-Disnėjų-primenančių dainų iškrauti naująją Gervuogę, kad galėčiau padėti nakčiai krautis. (Sakydama "naktis" turiu omenyje tas likusias penkias valandas iki kėlimosi).
Ir vėl į Paryžių... :)
Rodos, turėtų būti įprasta, bet deja. Šįkart bus kitaip. Neturiu kur gyventi, nežinau kaip pavyks su mokslais, darbo paieškos (?), laukia DidysisSantykiųAiškinimasis su baisiai įkyriu prancūzu-visai-ne-džentelmenu, galų gale, ar išmoksiu kada aš tą prakeiktą francais??!!
C'est la vie. Toks gyvenimas.
Merde. Mėšlas.

Vis dėlto, jei jau leisiu laiką Paryžiuje, stengsiuosi paimti VISKĄ.
Vis dėlto, tokia proga, tiek šansų, šitiek galimybių...
Senatvėj bus ką prisiminti :)

"If you are lucky enough to have lived in Paris as a young man, then wherever you go for the rest of your life it stays with you, for Paris is a moveable feast."Ernest Hemingway

Pirmas trimestras

Lygiai prieš tris mėnesius tokiu metu sėdėjau autobuse į Vroclavą.
Weird, isn't it?

A Day Off

Pabudau septintą, užmigau, pabudau aštuntą.
Jokių pusryčių ar arbatos - vėluojam. Po penkiolikos minučių aš namie (chez moi). Gyvų nėra. Visi normalūs žmonės miega :) Įsijungiu kompiuterį, užkandu. Atsibunda Marija, persimetam keliais žodžiais.
Rytinis dušas ir aš pasiruošus eiti.
Autobuso, žinoma, nėra, bet aplink gausu viešbučių su savo nemokamais transportais. Ne bėda.
Nuvažiuoju iki Chessy, pažiūriu kito maršruto tvarkaraštį - laukti dvi valandos, kelio pėsčiomis nežinau. Ką gi, į ligoninę nuvažiuosiu kitą dieną.
Sėdu į autobusą, vežantį link Val d'Europe, išlipu prie pašto. Paštui dviejų su puse valandos trukmės pietų pertrauka. Nusiperku obuolį. Autobusas už keturiasdešimties minučių. Paėjėsiu pėsčiomis.
Po dviejų stotelių pasiklystu ir nusprendžiu geriau ramiai palaukti.
Val d"Europe sutikau įkyrų-persekiotoją-indą-kuris-kažkada-buvo-vedęs-lietuvę-kuri-dabar-kalėjime. Kasdienis scenarijus :) Išnaršiau visas parduotuves ieškodama kai ko ypatingo. Kai ką radau. Gal ir nepernelyg, bet pakankamai mielą ir su mintim.
McDonalds, McFlurry ir bėgte į stotelę. Autobusas atgal į paštą.
Į Fantaziją pavėlavau - kitą dieną.
Megztinio, batų nenusipirkau - kitą dieną.
Vos ne vos spėju į paštą, kuris užsidaro po dvidešimties minučių. Atsiėmu savo penkiakilograminę dėžę saldumynų iš Lietuvos (ačiū mama, ačiū tėti :)). Žiemą su nauju riebalų sluoksniu tikrai nebus šalta.
Maišas vienoje rankoje, dėžė kitoje ir aš pasiruošusis apsiprekinimui prancūziškoje maximoje.
Badas spaudžia, tad belaukiant autobuso jau baiginėju savo maistą.
Tik parsiradus namo (ir pamačius dvi suomes salone, imančiąją ir duodančiąją interviu) susivokiu užmiršus sultis ir ledus. Atgal į parduotuvę! Kortele atsiskaityti už pirkinius iki dešimties eurų neleidžiama, tad sukrapštau savo paskutinius centus ir galų gale (galų gale!) grįžus paiilsiu.
Ir parašau blog'o įrašą.

Vakaro planas - salotos ir kinas :)
Galbūt kai kas aplankys, kas dabar truputį užstrigo traukinyje. Taip jau nutinka...

trumpa-kelių-savaičių-santrauka

Pamačiau naktinį paradą ir jis buvo nepakartojamai nuostabus. Tuomet pamačiau jį dar kelis kartus. Kiekvieną kartą akyse kaupiasi ašaros, širdis spurda ir norisi, kad kiekviena akimirka truktų amžinai, kad ta muzika niekada nesiliautų grojusi, ir... Tiesiog tai reikia pamatyti savo akimis :) Žodžiais nenupasakojama. Magija. Disneilendas iš tiesų stebuklingas. Ypač naktimis.

Mane aplankė šeima. Ta savaitė buvo nuostabi. Kaip sako liaudies išmintis, vaikai auga kaip ant mielių :) Mano brolis jau visas BROLIS, o sesė jau visa SESĖ. Gera buvo visus pamatyti, o tos dvi dienos parke buvo beprotiškos. Norėjosi išbanyti viską per dvi dienas, o aš, net gyvendama čia porą mėnesių, visko dar nesu išbandžius. Vis dėlto, mano profesionalios gidės pasalugos pravertė:

Buzz'o lazeriai
Space Mountain
Star Tours
Utopia
Indiana
Peter Pan
Puodeliai
Crush's Coaster
Tower of Terror
Pasaga
Armagedonas
Aladino kilimai
It's a small world...

O šiaip tai gyvenimas čia kitoks. Daugybė daugybė daugybė pokyčių.
Reikia nuvažiuoti į ambasadą, į universitetą, pagalvoti dėl kontrakto pratęsimo, reikia susirasti, kur gyventi, reikia išmokti kalbą...
Rugsėjis toks miglotas.
Begalė klaustukų.
Visiška nežinia.

m a i s t a s

Taip, taip.

Atėjo metas aptarti vieną svarbiausių mano (žinoma, ir tavo) gyvenimo aktualijų - maistą Prancūzijoje.

Valgymas čia asocijuojasi su Disnėjaus valgyklomis, Carrefour ir Auchan.

Žingsnelis po žingsnelio :)

Disney canteens. Laaaaabai pigu. Restoraniškos kokybės tikėtis neverta, bet kai gauni makaronų, padažo, daržovių, dar daržovių, desertą ir vandens už eurą su centais, negali skųstis. Palyginimui, cheesburger'is MacDonald'e kainuoja eurą aštuoniasšdešimt (virš šešių litų). TIK cheesburger'is. Geriausia dalis - desertai. Jų čia apstu... Mano favoritai: chocolate mousse ir pistacijų skonio fromage frais. Retkarčiais, kai nesu nusiteikusi nuodytis, sukertu lėkštutę šviežių vaisių griežinėliais.

Auchan ir Carrefour is kinda the same. Iki pirmojo toliau važiuoti, bet jis prekybos centre. O aš - mergaitė. Man patinka prekybos centrai ir daug daug parduotuvių. Tiek viename, tiek kitame egzistuoja pigios prekės, pažymėtos spec. ženkliukais. Vat šituo ir maitinuosi. Jei galiu nusipirkti batoną už 50 centų, kam pirkti tą patį už eurą, m? Juk batonas yra batonas, tik cento batonas pigesnis xD

Labiausiai man čia trūksta bulvių su kąstiniu, silkės su juoda duona ir varškės.

Labiausiai man patinka crepes su Nutella, gaufres su Nutella, fromage frais su Nutella.

Prancūzai valgo daug Nutellos... :)

Housemates = much FUN :)

O, kad tu žinotum, kiek pastangų reikalauja toks kadras.. xD
C'est genial! Awesome!

Štai kokia turėtų būti Disneyland reklama prie įėjimo į parką.
Lažinuos, kad turėtume bent dvigubai dauiau klientų.
Ypač vyrų xD



Lauren nemirtinga.
Andrea neatsilieka.
Marija smagi ir linksma.
Mudvi su Martina laikom "mielų blondinių" frontą.

Barbeque? Why not :)

Prancūzai nusiperka sūrio indelį ir įmeta jį į ugnį. Po kelių minučių turi kažką panašaus į sūrio fondiu... Tereikia traškaus prancūziško batono ir tobula vakarienė = completed.

Gerai, kad aš, kaip tikra lietuvaitė/miškinukė moku sukurti laužą be degiųjų skysčių ir popieriaus, nes kitaip būtume likę be vakarienės.

Naktį miške, net ir čia, būna nemažai žvėrelių. Galbūt net žvėrių. Tie žingsniai, kuriuos girdėjau, tikrai kaip minimum buvo stirnos. O ir medžiotojai trimitais negrotų, jei nebūtų ko nušauti.

Draudžiamieji ženklai juk nupaišomi tam, kad kasnors būtinai padaryrų tai, kas uždrausta, m? Juk taip?  

Kai valgysite bulves su sviestu, prašau, padarykite štai taip: šaukštu iškabinkite vidurį. ten įdėkite sviestą, truputį druskos ir uždarykite. Palaukite, kol ištirps ir valgykite... Pasakiška! Mm... (Močiute, taip geriau, nei prisikasti sviestą gabalais.)

Net ir iš vienos pusės neiškepusi, o iš kitos pusės perdegusi vištos kulšis yra labai skani, esant tam tikroms aplinkybėms.

Laba gera buvo pabūti Miške.

CastMembers' Party



Vakarėlis jau į pabaigą :) Nuotrauka ne mano. Daryta namiokės.

Vien dėl šito verta atvažiuoti čia padirbėti :)

Nuo penkių - nemokamas maistas ir gėrimai. Mėsa, žuvis, ledai, cukraus vata, vafliai, vaisiai, traškučiai, gėrimai (tiesa, alkoholis griežtai draudžiamas)... Imi kiek nori ir ko nori. Žinoma, kaip tyčia į vakarėlį atėjau visiškai nealkana. Tądien berods dirbau popkornuose, t.y. užkandžavau visą dieną non-stop. Mmm... Imbieriniai popkornai :)





Šokėjai. Mano favoritai!

Scenos ir šiaip vakarėlio ploto dydis gerokai lenkia Jūršventę. Pasirodymai visiems, pagal pačius išrankiausius skonius. Dainininkai, šokėjai, komikai... Vakaro pabaigai  - DJ. Žmonių milijonas ir be galo keista darosi, kai pagalvoji, kad jie visi tavo kolegos, visi dirba DisneyParis. Skirtingai nuo lietuviškų pasilinksminimų, čia nebuvo jokių riaušių, muštynių ir besivoliojančių pakampėse jaunuolių. Visi mes tarsi viena Disney šeima :) Kiekvieno sutikto gali pasiteirauti kaip jam sekasi, ar gerai jaučiasi ir pan. Visai nebūtina žinoti net koks jo/jos vardas.



 Galėtų taip dažniau...

Kartas metuose - smarkiai per retai :)

Slow down, s'il vous plait!

Gyvenimas čia bėgte lėkte skuodžia. Vos spėju.

Susiradau draugų, kurie šneka tik prancūziškai ir dabar prievartauju save kiekvieną mielą dieną... Turiu popierinį anglais - francais žodyną ir sukuosi, kaip tik išeina. Visai neblogai, tiesą sakant. (Iš kuklumo nemirsiu, dėkui dievams). Kažkokiais mistiškais būdais net pritaikau taisykles (jei kam reikia prancūzų kalbos dėstytojos Vilniuje, tik paprašykit. Rekomenduosiu pačią pačiausią. Ji daro stebuklus) praktikoje.

Plaukiau kanoja! Net pati savimi stebiuosi, kaip mane ten įsodino... Sekėsi, vėlgi, visai neblogai. Patiko ir norėčiau dar. Jau trečia diena skauda rankas, kojas, nugarą ir viską, ką tik gali skaudėti + uodų įkandimai + saulės nuskrudinti pečiai, bet jei tik bus galimybių, kartosiu ir kartosiu.

Truputėlį mergaitiškai apsišopinau. Nauja rankinė (Bershka, 13 eurų, ruda, dirbtinės odos, a la boho, tobulo dydžio ir su ilga rankena) ir nauja suknelė (H&M, 10 eurų, trumputė, trikotažinė, švelnių pastelinių spalvų su drugeliais). Nuotraukos galbūt bus vėliau, kaip prisiruošiu pakrauti fotoaparatą. Tinginė. Gera buvo praleisti tas penkias valandas gerai kondicionuojamame prekybos centre. Atradau savo Akropolį čia :)

Pirmadienį galbūt eisiu į characters casting'ą Disnėjuje. Girdėjau, jie ieško Snieguolės. Princesė iš manęs neišeis, bet argi gali būti kas smagesnio pirmadienio vakarą, nei išmėginti savo jėgas veikėjų atrankoje? O ką gali žinoti, gal priims kokia korta (taip taip, ta pačia, iš Alisos) ar... kuo čia dar. Nežinau... ragana? Galėčiau būti ragana. Su prigimtim nepakovosi.

Šiandien sužinojau liūdną žinią, kad į HP premjerą Paryžiuje, tą didelią ir oficialią, kur gauni kolekcinius 3D akinius ir šiaip, tai bus didžiausia kadanors organizuota kino premjera Prancūzijos istorijoje, bilietai jau išpirkti... Net nebūčiau pagailėjus 25 eurų. Ką gi, laimė, kad Disnėjus visad čia, kai jo labiausiai reikia :) 22 eurai, ir pamatysiu HP už dešimties minučių kelio nuo namų. Jau liepos 12! Jaudinanti data.

Joninės. Streikai. Merde.

Nė nepastebėjau kaip greitai atėjo ši didi šventė šįmet. Tiesa, ji kiek kitokia čia, sūrio ir vyno šalyje, kurioje apsistojau :)

Birželio 21 dieną Paryžiuje vyko, ir kiekvienais metais vyksta "Fete de la Music". Lietuviams tai panašu tiesiog į GMD (Gatvės Muzikos Dieną), bet Paryžiuje tai labai labai didelis renginys. Gatvėse muzikantai, koncertai, pasirodymai, masės žmonių, triukšmas, baruose nėra vietos ir pan. Ilgiausia metų naktis ne kasnakt, anot prancūzų, todėl tokią progą verta pažymėti.

- Bet rytoj į darbą...

- Šiandien šventė. Apie darbą galvosiu rytoj.

Tipinis dialogas. Smagu buvo pamatyti miestą :) Dar smagiau suvalgyti pomidorų su sūriu po Eifeliu ir prigulti pokaituko ant pievos prie Trocadero aikštės, tuomet paryčiais mėginti savo laimę ieškant RER'o.

Žinoma, kaip tyčia, kai tau labiausiai jų reikia, RER'ai streikuoja :) Čia Prancūzija. Baigėsi kambarinių streikas, prasidėjo traukinių mašinistų. Žmonės į tai reaguoja net labai ramiai. Matyt buvau vienintelė stotyje nervingai trypčiojanti, skambinėjanti ir valganti sumuštinį po sumuštinio (each for three euros, of course).

Jaučiu, kaip pradedu daugiau kalbėti ir suprasti prancūziškai. O tai tres bien! Labai noriu išmokti. Jau pradedu gaudytis šnekamojoje kalboje ir, kai suformuluoju sakinį, nebeskambu kaip iš vadovėlio "Verslo kalba vadybininkams".

Jei kas nors mėgintų sudaryti dažniausiai naudojamų prancūziškų žodžių sąrašą, be jokių abejonių, pirmoje vietoje triumfuotų merde. Čia viskas merde. Padažas ant kostiuminių kelnių, raudona šviesoforo šviesa, šuns vedžiojimas, ne tas raktas, pamirštas PIN kodas, nuvažiavęs metro ir t.t. ir t.t.

Pasitaiko visko

Kažkoks šizofrenikas (aš ne medikė, bet pripažinkim, kad žmonės kalbantys su savimi viešoje vietoje nekelia per didelio pasitikėjimo) ispanas nufilmavo interviu su manimi savo "laidai". Turėjau ispaniškai suprasti ir atsakyti tokius klausimus, kaip pvz: "Kiek laiko vyksta šitos pilies restauracija?", "Gal žinote tikslią datą, kada atsidarė Disneilendas?" ir t.t. Negana to, kad nešneku aš tobulai išpaniškai (nešneku išvis), Disneilende dirbu tik savaitę! C'mon, do I look like Google?

Japonai padarė visą foto-esė tema "Perku vieną Pomme d'Amour"...

Pirmas kadras: mergina eina link prekystalio;

Antras kadras: obuoliai;

Trečias kadras: mergina renkasi obuolį;

Ketvirtas kadras: mergina perka obuolį;

Penktas kadras: mergina šypsosi su obuoliu rankoje;

Šeštas kadras: mergina kanda obuolį;

Septintas kadras: mergina šypsosi, obuolys atkąstas.

Draugiškas valytojas iš tolimųjų rytų pamokino, kaip elgtis su nemandagiais klientais :)

1) Jei svečias pasisveikina ir naudodamas visas žinomas mandagumo frazes pasiteirauja, kur galima rasti artimiausią tualetą, tu jam  ir parodai artimiausią (tualetų čia tikrai ne trūksta);

2) Jei svečias "pamiršo" etiketą, pasakai, kad Disnėjuje tualetai tik prie įėjimo (~15/20min ėjimo pėsčiomis pvz nuo FantasyLand'o).

Baigiau apmokymus :)

Tradicijos

Higiena

Darbo sauga

Darbo aplinka

Kasa

Kažką pamiršau?

Negana to, kad baigiau apmokymus pati, vakar gavau mokinę, suomę Heleną. Buvo jos pirmoji darbo diena (o mano jau nt antroji!), todėl Team Leader nusprendė, kad jau galiu ką nors apmokinti... Sekėsi gerai. Stovi ir prižiūri. O suomė tvarkėsi puikiai.

Pardavėm vieną Pomme d'Amour su muse, vėjas nupūtė visus popkornus, baigėsi grąža...

Anyway, po darbo ėjom į atrakcionus :) Nusitaikėm į antrąjį parką - Disney Studios. Pasirodo, jis ne tik neprastenis, bet net ir geresnis už patį Disneyland'ą. Aplankėm tris atrakcionus:

Tower of Terror - nerealu! Visiems primygtinai rekomenduoju pabandyti. Net ne tik dėl to jausmo, kai krenti greičiau nei laisvu kritimu, bet dėl nepakartojamo staff. Liftininkas toooks disnėjiškas... Ir jausmas, kai nebegali rėkti, nes greitis užgniaužia kvapą.

Crush's Coaster - netikėtai maloniai nustebino. Tikėjausi lengvo ir gražaus pasivažinėjimo, o gavau... su kaupu, pavadinkim taip. Šitas atrakcionas oficialiai mano pats mėgstamiausias per abu parkus.

Rock 'n' Roller Coaster - laasbai smagus. Išsiskiria tuo, kad čia bene vienintelis atrakcionas, kuriame nesi visiškoje tamsoje. Matai bėgius, kilpas ir visa kitą. Geras garso takelis... Didis malonumas. Žmonių palyginus nedaug, ne visi pasiryžta xD.

Kartą prie Triumfo arkos...

Sėdėjo jauna mergina. Devyniolikos metų, aštuonių mėnesių amžiaus. Dėvėjo ji sudriskusią, sulopytą suknelę, margintą gėlių raštais. (Draugiškas patarimas, tiesiog nevažiuokite dviračiu, jei jūsų suknelė siekia žemiau kelių!).

Pradėjo lyti ir mergina išsiskleidė savo gėlėtą skėtį su vienu sulūžusiu strypu. Stengdamasi nukreipti savo dėmesį nuo staiga užklupusios nemalonios drėgmės ir šalčio, ji nesąmoningai maigė telefoną, kai išgirdo:

-         Excuse-moi...

-         Oui? – automatiškai atsiliepė mergina, pakėlusi akis ir pamačiusi prancūzą juodais drabužiais.

-         Parlez vous francais? – maloniai ir tradiciškai pasiteiravo jis.

-         Mm.... Un peu.

-         Un petit peu... – lengvas nusivylimas jo balse.

-         Oui... – didis nusivylimas balse merginos, trokštančios prašnekti prancūziškai, bet vis nepasiekiančios tikslo.

-         Vous etes tres jolie!.. – maloni šypsena. Tiesą sakant, vyriškiai virš keturiasdešimties šypsosi nebe taip kaip dvidešimtmečiai... Bet tai savotiškai žavu.

-         Aah… Oui, merci. – dirbtinis šypsnis, išgirdus banaliausią egzistuojančią frazę.

-         Vous etes anglaise?

-         Non, lituanienne.

-         Lituanienne... Do you speak English? – stiprus prancūziškas akcentas.

-         Yes, English.

-         Are you waiting for someone?

-         No, no. I just had some… stuff to do here. I’ve finished but I don’t feel like going home. So… I’m just sitting here.

-         Could I have a seat? – (drąsu).

-         Mm…

-         You prefer being alone…

-         Yes, please. –  (Auč. Skaudžiai).

-         Aah… Au revoir!.. Vous etes tres jolie…J

Aš myliu savo darbą!

Taigi, kaip dažniausiai ir nutinka, mano baimės NEvirto realybe. Pirmoji darbo diena praėjo labai smagiai, greitai ir šauniai. Net savotiškai gaila, kad rytoj turiu išeiginę... Visai norėčiau dar vienos tokios dienos J Ką veiksiu ryt? Į darbą nereiks, į parką negaliu (block out – dienos, kai turime išskirtinai daug lankytoju ir Cast Member‘iams nerekomenduojama dar labiau ilginti eilių ir daryti spūsčių. Matyt trauksiu Paryžiun.

Per šiandien išmokau visus prancūziškus skaičius pasakyti (beveik) be spec. galvojimo, truputį sparčiau skaičiuoti mintinai, vienu sakiniu nupasakoti, kaip nueiti iki Indiano Džounso kalniukų ir Karibų Piratų atrakciono. Turbūt ir sapnuose girdėsiu sakinį „Ce mon premier jour ici, je ne sais pas...“ (už spelling‘ą neatsakau, raštu rašyti man dar sunkiau nei pasakyti).

Mano manager per dideliu draugiškumu nepasižymi... „You are in France and you MUST speak French“. Bla bla. Laimė, kad likęs personalas jos vieningai nemėgsta ir sudaro savotišką extra draugišką frontą J Jaunas prancūzas iškart paaiškino, kad geriausia apsimesti, jog suprantame, o paskui pasiklausinėti kitų. Jauna juodaodė davė patarimą nebijoti atbaidyti svečių. Jei nori pailsėti, tiesiog pasidarai pertrauką; jei nori į tualetą, tiesiog imi ir eini. Klientų Disneilende ir taip nepritrūksta. Jaunas marokietis (žinau žinau, turiu liūdnos patirties su marokiečiais, bet šitas netoks) visą dieną vaikščiojo tikrinti, ar man viskas gerai. Nežinia kiek kartų išgirdau „Nesijaudink, viskas gerai, juk tai tik pradžia. Po mėnesio nebeišsiskirsi tarp vietinių.“

Beje, atsidariau spintelę savo jėgomis! O pietums gavau savo mėgstamiausių šokoladinių putėsių... Mm...

Medical check - done!

Šįryt turėjome Security Training (dvi paskaitos po pusantros valandos) ir Medical Check (dar kokia pusantros valandos) + nuostabieji pietūs (šiandien pavalgiau dar pigiau nei vakar, nors persivalgiau taip pat :D) Imagination's valgykloje :) mm...

Apsaugos apmokymai buvo PATYS nuobodžiausi. Galbūt dėl to, kad naktį nemiegojau. Namiokės sugalvojo labai šauniai viduryje savaitės pa'party'inti, vidurnaktį išlipti pro langą, o trečią ryto sugrįžti ir dainuojant suplauti indus. Šiaip viskas ok, būtų net nepikta, jei ryte nebūtų reikėję keltis truputį po šešių.

Savaime suprantama, išsiblaškymas daro savo. Tik atvažiavus į Cheesy supratau, kad palikau kambaryje ID ir Name Tag. Žodžiu, viską, ko labiausiai reikia...

Autobuso atgal nebuvo, teko pasinaudoti arabo taksisto paslaugomis. Apie pinigus geriau negalvoti. Laimė, kelias buvo netolimas. Į parką autobuso taip pat nebuvo, bet prancūziškai jo išsikviesti lietuvišku telefonu nedrįsau. Tiesiog pastovėjau stotelėje gerą pusvalandį su žioplais estais, kurie sumaišė savaitės dienas.

Į Baloo pavėlavau ~pusvalandį, o tai labai blogai, nes visi mūsų apmokytojai ypatingai aiškiai pabrėžia, jog punktualumas - viena svarbiausių Cast Member savybių. Ką gi :) Ryt pirma darbo diena, turėsiu progą "pasikelti įvaizdį".

Labai maloniai nustebino prancūzų medicinos sistema. Šiandien turėjome paprasčiausią medicininį patikrinimą, o jie tai atliko taip kruopščiai, kaip lietuvių daktarai neapžiūri net milijonierių pacientų. Kiekvienas individualiai kabinete praleidome po dvidešimt minučių ir buvome nuodogniai išklausinėti, aptikrinti ir apžiūrėti. Net užsiminti nereikėjo, o jie įvardino visas turimas sveikatos problemas, pasiūlė sprendimo būdų, išrašė siuntimų ir t.t. ir t.t. O geriausia dalis ta, kad dalį medicininių išlaidų padengia valstybė, o kitą dalį - darbdavys (mano atveju už daktarus mokės pats Disneilendas. Jėga!). O vienos gydytojos seneliai, pasirodo, buvo lietuviai :)

Orientation Day

The second training day was less fun...

1)      The lockers. I hate them! How comes that everything is so electronic but the lockers??? Switch that, turn that, repeat twice, now three times to the other side... OMG.

2)       The uniform. The pants are too short and too big, the shirts‘ sleeves are too short, the shirts are too big, the tie just looks stupid and the apron... No comments. Oh, how could I forget the overoveroversized cardigan and a jacket.

3)      The work itsel. How comes that you are supposed to work at a restaurant but you work with popcorns,  ice cream, les crepes, candies, etc. ??? Outside and alone! Of course, everything‘s in French and you are all the time in direct contact with the customers.

However, I still smile and feel really excited about all this experience J

1)      The staff is amazing! So positive, so friendly and so helpful... I don‘t think I‘ll ever meet such nice people as I meet here. Disney atmosphere has something to do with it...

2)      Being a tiny piece of this huge Disney mechanism feels really awesome. You are the part of the magic kingdom, the phantasy land, the show. You are on stage! Spreading happiness all around you.

3)      The catering. Gosh, I could stay here forever just because of the food... I LOVE food and here I get everything I want for such ridiculous Cast Members prices. The chocolate dessert I had today was soooooo mmmm...

Disney University

Finally! At last!

I had my first truly Disney experience! From the exclamation marks you can already make a correct guess: Yes, I'm (a bit) excited and extremely happy :) Sorry for my spelling and grammar today...

I've been to four attractions, saw Mickey and princesses and the castle.

Aaaah... :)) This was worth waiting. I'm so IN LOVE with the place.

Before all this excitement I had my first training day. It's called "Disney Traditions". We went to the Disney University, we were welcomed by super kind cast members (yes, all employees are called "cast members", because Disney is a huge spectacle). They made our Disney identity cards and gave us small cute cards with our names (the ones that I was wishing for sooo hard). We spent there more than 8 hours! But they passed very quickly. We saw like a million short videos about Disney, the company, history, traditions, aims, values, etc. We did some group work. During the lunch break we went to the parc and had an enourmous hamburger, a lot of french fries, huge cola and ice cream. Everything's for free, of course. We gonna get really fat if we continue like this... I'd better star looking for some more-salads-style restaurants.

Feels like Lithuania

Today I'm doing NOTHING and just enjoying the last free hours before tomorrow.

Yesterday was a dead boring day. Yes, I moved to France and I keep having dead boring days... Shit happens. It was Monday and all normal people were either studying or working. But have I ever been considered as normal? Nope. So I just went shopping together with my Lithuanian roomate and my Finish housemate.

We bought some salt, pepper, washing liquid, toilet paper and hangers (we don't lack originality, I know). Then we went home and waisted some more time. Online. Afterwards everybody in the house fell asleep and I (surprisingly) wasn't feeling sleepy. Remembering good all Lithuanian days, I went out for a short walk.

And this was the point where the things chnaged for better!

I found a    f o r e s t    here ! Woohoo !

I missed nature sooo much. I mean, there are lots of trees and parks in Paris, but now I found my forest with oaks, narrow paths, berries and everything... I LOVE the place! :)

And it kinda feels like Lithuania.

Yesterday this idea came to my minds: if someone asks me whether I miss Lithuania (ok, no one is interested, but let's say someone asks) I would reply with a heartbeat that NO, I don't miss cause it's fucking the same here. There is no Eiffel in my hometown but there is the same grass, the same trees and... everything's just the same.

P.S. Happy Birthday to the best sister in the world, Ieva :)

We've just checked the Eiffel

Paris. Trocadero. Les crepes. Nutella.

Do I look Parisian enough? Aah... Still have to work on it.

A FairyTale

30mins from Paris



           ... Once upon a time there lived two awesome girls, Dovile and Marija. They were so beautiful, amazing, funny, amusing and charming that every Egyptian guy who they met during their trip to Paris (= the city of love) wanted to marry them. But they weren't so easy to trick...

Dovile and Marija decided that they should challenge all the husbands-to-be.



Stormy



They made up a story.



(Totally fiction:)



  * Name: Dovihe and Mariha

* Country: Genovia

* Geography: Between Latvia and Lithuania, very very small country, sometimes even not marked in the maps (just in case, if sometimes wants to check on iPhone :DD)

* Language: Genovian, which is Baltic and quite similar to Lithuanian (sounds a bit like Žemaičių)

* National anthem: The same as Lithuanian, just with Genovia's name in the beginning

* National dance: Kepė kepė boba blynus (I'm sure that all Lithuanians know it)

* Folk songs: Dalia (tu rytmečio žvaigždele), Margarita (o kodėl kiekvieną rytą), Egle (mano sese), etc.

* Religion: no official religion but very strong traditions. A woman can fall in love only with another Genovian. There are no punishments, but all women have very high level of morality.

From now on, every Egyptian that they meet will hear this fairytale...

And only that one, who will manage to say the magic words: "This is not true! Genovia doesn't exist", will be worth their hands. And they will live happily ever after :)



For all HP fans!

 T h e    e n d .

Magny-le-Hongre

Magny-le-Hongre yra mažučiukas miestukas, nesudėtingai (bet brangiai! Bilietas į vieną pusę - šeši eurai)pasiekiamas viešuoju transportu iš Paryžiaus. Čia yra golfo aikštynas, lauko futbolo aikštė, bažnyčia, parduotuvėlės (maisto prekių parduotuvėje jus aptarnautų senyvo amžiaus, nuolat besišypsantis prancūzas), kavinės, kultūros centras, mačiau gyvą ponį (!)... Miestelis maloniai stebina savo ramia atmosfera, gėlėmis, tobulai prižiūrėtomis pievelėmis prie namų. Jautiesi tarsi patekęs į precizišką mini rojų žemėje :)

Šiuo metu lyja. Dienos buvo labai karštos, visi laukėmė atgaivos.

Man čia patinka net labiau nei didmiesty. Paryžius turi savo šarmo (jis vis dar lieka mano asmeniniu miestu-favoritu), bet ilgainiui (nereikia net ilgai laukti) tai ima varginti. Dabar jau kuriu planus, kaip reiktų susirasti kokios papildomos veiklos čia ir nevažinėti kasdieną į centrą. Gal kas gyvena netoliese ir norėtų mokytis lietuvių/anglų? O gal suburti vaikučius į šokių grupę? Norėtųsi kažko papildomo... Pasiilgau savo mažųjų brangenybių.

Kol kas pažintys čia mezgasi komplikuotai. Registratūroje dirba labai malonus darbuotojas, kuris mums "po blatu" ir daugiau interneto kabelių atidavė, ir purškalo nuo skruzdžių parūpino, ir kažkokiame prancūziškame lape, kurį turėjome užpildyti (reiktų pabrėžti, kad turėjome užpildyti nepaisant to, kad kalbos nemokame), jis nesuprato tų pačių žodžių kaip ir aš. Dar yra vaikinas - peliukas iš Švedijos. Jei matėte Stiuartą Litlį, tai jis tiptop atitinka tą berniuką. Atrodo kaip dvylikos (nors jam dvidešimt), kasdieną rengiasi itin oficialiai (bet tai gerai, jis turi savo stilių) ir šneka tokiu juokingai laibu balseliu. Bet jis gan mielas. 

Namiokės (kambariokės?) šiuo metu Disneilende. Po kiek mažiau nei savaitės ten būsiu ir aš :) Like a Disneyland virgin, kaip pasakytų prancūzė/kinietė iš pirmojo buto.

Metro. Aš turiu namus! + kita Paryžiaus pusė

1. Metro. Man labai patinka metro. Patogu, greita, saugu, neklaidu, paprasta, smagu, nenuobodu... Bet Dovilė nebūtų Dovilė, jei ji ne'fail'intų kiekviename žingsnyje. Nusiperku bilietėlį kaip ir visi, einu pro vartus kaip ir visi, visi praeina - aš ne. Ir taip jau ne kartą. Nueinu prie informacijos ir savo ištobulinta prancūzų kalba pasiterauju:

-Bonjour. Excuse-moi... Do you speak English? A little? That's fine. I bought this ticket but it doesn't work...

- Ah oui, mademoiselle. Mistake mistake... I'll give you another one.

Šiandien/ryt/poryt turėčiau įsigytį vadinamąjį navigo (pravažiavimą). Gal baigsis mano bėdos :)

2. Namai. Vakar nuvažiavome į ofisą. Savaite anskčiau, nei turėjome. Lietuviai būtų mus pro duris išspyrę ir dar rusiškais keiksmais palydėję, bet čia viskas kitaip. Jokių problemų. Užpildėm dokumentus savaite anskčiau, gavome apgyvendimą, šiandien kraustomės. C'est génial! Labai malonus netikėtumas, o dar maloniau buvo, kai autobusas išlaipino mus tame viešbutyje, kuriame gyvensime (taip, jie apgyvendina mus viešbutyje, nes bendrabutyje neužteko vietų. C'est génial!). Gyvensime dviaukščiuose kotedžuose, po keturis/penkis žmones namelyje (kiekviename namelyje yra trys kambariai, penkios dvivietės lovos). Kažkur netoliese randasi prekybos centras. O die, kaip aš pasiilgau normalaus maisto! Baguettes su sūriu ilgainiui pabosta.

3. Tamsioji Paryžiaus pusė. Žinoma, mados, meno ir kultūros sostinė negali neturėti kitos pusės. Gavau šansą pažinti ir ją. Ant Senos kranto visada rasi prancūzų/neprancūzų, kurie tave nugirdys, aprodys visus barus bei klubus, paklaidins, pavėžins dviračiu ir pasiūlys nakvynę savo vieno kambario petite butuke. Čia visi open-minded, ultra liberalūs, extra draugiški ir... Eh bien, c'est la vie. Ir gyvenimas čia tiesiog kitoks. Ne geriau, ne blogiau. Tiesiog kitaip :) Kas naudojasi galva, tas išgyvena net ir šiose džiunglėse.

Pirmasis butas. Pirmieji egiptiečiai.

Taigi. Gyvenu Paryžiuje.

Keista.

Antrą kartą būti čia visai kas kita.

Net miestas kažkoks kitoks. Viskas paprasčiau ir žemiškiau.

Bet Paryžius man patinka :)

Gyvenu dideliame, nežinau kelių kambarių bute su nežinau keliais prancūzais. Žmonės čia keičiasi kasdien. Nepatebime, kada išeina, kada sugrįžta.

Norisi galų gale turėti savo kampą. Važiuosiu į Disneilendo ofisą (kuriame jau buvau vakar, bet čia juk Prancūzija - ketvirtadienis buvo nedarbo diena. Tiesiog. Niekas net progos nežino).

Mano pirmas rimtesnis pirkinys čia - lagaminas. Didelis, raudonas ir ant keturių ratukų. Niekam nerekomenduoju dviejų-ratukų-lagaminų, nes nulūžus vienam, dvidešimties kilogramų lagaminą teks vilkti šaligatviu.







Sunki blondinės dalia užsienyje. Vakar susipažinau su pirmaisias "draugais" egiptiečiais. Po kelių minučių pokalbio jie manė, kad:

* esu iš Suomijos

* Lietuva yra kažkokia labai "complicated story"

* Suomijoje žmonės nesimeldžia

WTF??? wtf.

Beje, litras vandens čia kainuoja vos 16 centų!

Never plan!

Vroclavas buvo kažkas TOKIO. Pradedant nuo sumaišytų traukinių ir imigracijos tarnybų, baigiant ties ašaromis taksi ir alternatyvaus meno parodomis. Per penkias dienas įvyko be galo daug. Kad ir kiek stengčiausi, žodžiais savo dabartinių emocijų neišreikščiau :)

Laukti 2 metus buvo  t i k r a i   v e r t a .

- Well, you know, Mexico is a big country. (+ nepaprastas Kasios talentas perpasakoti kurioziškas situacijas).

- But how would you know? (ligvistinis juokelis, kurį suprato tik dvi anglų kalbos mokytojas. viena tikra, viena pusiau.)

Alus Lenkijoje man patiko milijoną kartų labiau nei Memely, Klaipėdoje. Vynas beveik toks pat geras kaip ir Prancūzijoje.

Best nights ever! 100 per cent.

Serbiško komedijos.

Meksikietiški pusryčiai, pietūs bei vakarienės.

Labiausiai išgirtas tinginys. (Ačiū mamai).

The most legendary pasiklydimas ieškant stotelės (= ~5 hours)

Baisiai nemandagios turkės.

Visiškai priešingai mandagūs visi kiti (rumunai, lenkai, meksikiečiai, prancūzai...)

 (Stokholm vs. Wroclaw)

Mano mylimiausiasis gėlių turgelis.

Let's all meet in eleven years! (And many time before that too, for sure).

Pirmieji pirkiniai. Pirmieji nuotykiai.

(Pranesima rasau namuose pas Kasia, (nurasineju is popierinio keliones dienorascio), naudojuosi jos laptop'u, kuriame, obviously, neegzistuoja lietuviskos raides. Atsiprasau uz nepatogumus.)

Esu traukinyje, pakeliui i Vroclava. Laukia ilgas kelias (dar apie keturias valandas). Interneto cia nera, nors galeciau naglai priijungti prie bendrakeleivio lenko, kuris visu garsu leidzia turkiskas melodijas. Jo lingavima, kraipymasi ir purtymasi turbut reiktu vadinti savotiska choreografija. Kita mergina jau antra valanda kaip varto "Shape", nors ji tikrai neturetu buti zurnalo skaitytoju tarpe. 

Kokia gi diena be fail'o, arne? Ryte, dar pries septynias nusipirkau bilieta i 16:15 traukini. Jis turejo buti letesnis, bet pigesnis. Man, kaip studentei, iskeliaujanciai nezinia kur, tai labai aktualu. Pralaukiau astuonias valandas, dar viena valanda saziningai atstovejau prie TO perono ir TO tako, kur visa sirdimi tikejausi, kad atvaziuos manasis. Spekit ka? Ogi praziopsojau! Ne beda... Netrukus atvaziavo dvigubai greitesnis ir brangesnis ekspresas. Teko ilipti, nes tai paskutinis transportas i Ten si vakara. 

Stai taip ir keliauju. 

Poniskai. 

Uz dviguba kaina. 

Su anoreksike ir negrynakauju turku. 

Kiek anksciau, kai dar ne'fail'inau, apejau prekybos centra (-us, du). Parduotuviu pasirinkimas identiskas musiskiui + H&M'as ir TopShop'as. Pastarasis siandien labai maloniai nudziugino :) Vyko kazkokia akcija ir visus vaisino dideliais graziais keksiukais (Mum's Muffins - special for UKIs, Phonetics, Binkeliene and her dialogues), apipurkstais grietinele ir papuostais pabarstukais. Reklaminis triukas labai vykes (!). Vos nenusipirkau rankines uz 199 zlotus. Laime, laiku susigriebiau, kad labiau noriu ziedo, apyrankes ir segtuko-drugelio i plaukus.