(Pranesima rasau namuose pas Kasia, (nurasineju is popierinio keliones dienorascio), naudojuosi jos laptop'u, kuriame, obviously, neegzistuoja lietuviskos raides. Atsiprasau uz nepatogumus.)
Esu traukinyje, pakeliui i Vroclava. Laukia ilgas kelias (dar apie keturias valandas). Interneto cia nera, nors galeciau naglai priijungti prie bendrakeleivio lenko, kuris visu garsu leidzia turkiskas melodijas. Jo lingavima, kraipymasi ir purtymasi turbut reiktu vadinti savotiska choreografija. Kita mergina jau antra valanda kaip varto "Shape", nors ji tikrai neturetu buti zurnalo skaitytoju tarpe. 
Kokia gi diena be fail'o, arne? Ryte, dar pries septynias nusipirkau bilieta i 16:15 traukini. Jis turejo buti letesnis, bet pigesnis. Man, kaip studentei, iskeliaujanciai nezinia kur, tai labai aktualu. Pralaukiau astuonias valandas, dar viena valanda saziningai atstovejau prie TO perono ir TO tako, kur visa sirdimi tikejausi, kad atvaziuos manasis. Spekit ka? Ogi praziopsojau! Ne beda... Netrukus atvaziavo dvigubai greitesnis ir brangesnis ekspresas. Teko ilipti, nes tai paskutinis transportas i Ten si vakara.
Stai taip ir keliauju.
Poniskai.
Uz dviguba kaina.
Su anoreksike ir negrynakauju turku.
Kiek anksciau, kai dar ne'fail'inau, apejau prekybos centra (-us, du). Parduotuviu pasirinkimas identiskas musiskiui + H&M'as ir TopShop'as. Pastarasis siandien labai maloniai nudziugino :) Vyko kazkokia akcija ir visus vaisino dideliais graziais keksiukais (Mum's Muffins - special for UKIs, Phonetics, Binkeliene and her dialogues), apipurkstais grietinele ir papuostais pabarstukais. Reklaminis triukas labai vykes (!). Vos nenusipirkau rankines uz 199 zlotus. Laime, laiku susigriebiau, kad labiau noriu ziedo, apyrankes ir segtuko-drugelio i plaukus.
