Dream no small dream; it lacks magic. Dream large. Then make the dream real. (Donald Wills Douglas)
Baby birds leave home...
Jau net čia užuodžiu Paryžių.
~2 valandos tėvų autmobiliu + 6 valandos naktiniu autobusu = esu Varšuvoje.
Labai greitas DUK:
Ar tau negaila išvažiuoti? Gaila, bet nieko čia nepadarysi. Ateina laikas ir priimi tam tikrus sprendimus. Gailėsiuosi ar ne, pamatysiu ateityje.
Kodėl tau negerai Lietuvoje? Niekada niekam nesu sakiusi, kad Lietuvoje man būtų negerai. Labai labai myliu savo tėvynę, gimtinę, Baltijos jūrą, Klaipėdą ir net (truputį) Vilnių, bet, kaip jau minėjau, atėjo laikas paukščiukui pamatyti pasaulį ir už savojo miško.
Ką tu ten darysi? Gyvensiu. Ar mokysiuosi, ar dirbsiu, ar stengsiuos nemirt badu... Dievai težino. Pamatysiu.
Vyrai Lenkijoje baisiai nepaslaugūs. Man, kaip merginai tempiančiai lagaminą, mažesnį lagaminą, kompo tašę, tašę ir maisto maišą, padėti "ryžosi" tik vienas vienintelis, ir tas kalbėjo angliškai be akcento. Autobuso vairuotojas daiktus buvo sudėjęs išvis kažkur ne ten, todėl juos turėjo ekstremaliu būdu ištraukti viduryje kone judriausios miesto gatvės.
Su manimi angliškai daugiau niekas (išskyrus paslaugųjį užsienietį) nešnekėjo. Kasoje bilietą nusipirkau susirašinėdama at lapuko:
me: Adin biliet da Vroclava (kraupus akcentas, nesuderintos galūnės, abejoju, ar ir prielinksnį tą parinkau)
(tyla, išsitraukia lapelį ir tušinuku...)
she: Wroclaw 59, 7:25
me: 16:15?
she: 59
(sumoku pinigus, gaunu bilietą. Mission accomplished!)
Dialogas McDonald'e perkant šokoladinį pieno koktelį (labai skani naujiena, išmėginkit):
me: One milkshake, please.. Big.
she: (kiaurai veriantis žviilgsnis ir) Šake? (skaityti kaip parašyta, kirtis ant pirmo skiemens. Taip ir pasakė, prisiekiu).
me: Mmm... Yes.
Ok, jau atsidarė parduotuvės ;) It's window shopping time. Woohoo!!! Turiu dar visas penkias valandas iki traukinio į Vroclavą.
Au revoir!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą